_Daugiametis, 2-6 m aukščio krūmas arba nedidelis (iki 10 m aukščio) medis, dekoratyvinis, vaistinis, nuodingas. Jaunų šakų žievė žalsva su daug tamsių karpučių, stiebų ir senų šakų - pilkai ruda, sueižėjusi. Šerdis balta ir minkšta. Lapai kotuoti, neporomis plunksniški, lapelių kraštai dantyti; sutrinti lapeliai nemaloniai kvepia. Žiedai gelsvai balti, kvapūs, susitelkę plačiomis skėtiškomiis kekėmis. Vaisius - uogos pavidalo juodas kaulavaisis (su 2-4 kauliukais).
_Vaistams vartojami šeivamedžio vaisiai (fructus Sambuci), žiedai (Flores Sambuci) ir žievė (Cortex Sambuci). Žieduose yra glikozido sambunigrino, eterinio aliejaus, gleivių, rauginių medžiagų, org. rūgščių, vitamino C, rutino. Vaistinei žaliavai skinami visai išsiskleidę žiedai be žiedkočių. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 40-50 laipsnių temperatūroje. Žaliava tinkama vartoti 3 m. Žiedų užpilai slopina uždegimą, skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą. Jo geriama sergant gripu, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės uždegimu, taip pat juo skalaujama
skaudanti gerklė. Liaudies medicinoje žiedų užpilo kompresais gydomi
nudegimai, pūliuojančios žaizdos, furunkulai. Uogos renkamos tik visiškai prinokusios, rugpjūčio-rugsėjo mėn., ir džiovinamos džiovyklose 50-60 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvusių vaisių minkštimas turi būti tamsiai raudonas, silpno malonaus kvapo, saldžiarūgštis. Šeivamedžio vaisius žmonės vartoja ir kaip
kulinarinius dažus. Žievė lupama pavasarį, balandžio-gegužės mėn., nes
tuomet lengviausiai atsiskiria nuo medienos

You have noted very intriguing details ! ps decent web website .

Reply



Leave a Reply.